- kluikine
- kluikine adv. be sąmonės, kaip apkvaišęs: Kad aš jam smogį smogiau, tai jis kluikine (kluikiniu, kluikiniais) nuėjo, dvilinkas par (pro) duris išlėkė apkluikęs J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kluikinėti — kluikinėti, ėja, ėjo intr., kluĩkinėti, ėja, ėjo vaikštinėti be tikslo lyg pakluikusiam: Ko čia kluĩkinėji?! Imkis darbo! Tl. Ką jis dirbs – kluikinėja po laukus, ir tiek Jnš. Nekluikinėk po sodną, bet surink obūlus Vkš. Kluĩkinėjau visą naktį … Dictionary of the Lithuanian Language
kluikinėjimas — sm. (1) → kluikinėti: Tas tavo kluikinėjimas tai nepaprastas: vieną dieną čia, kitą – kažin kur atsidursi Pš … Dictionary of the Lithuanian Language
kluikiniais — kluikiniaĩs adv. J žr. kluikine … Dictionary of the Lithuanian Language
kluikiniu — kluĩkiniu adv. J žr. kluikine … Dictionary of the Lithuanian Language